Dictionary of the Lithuanian Language.
apūryti — apū̃ryti tr. Sb apibarti, išplūsti: Apū̃ryk tuos piemenis, o tai visą vasarojų išganis Paį. Ją apibara, apū̃rija nusišaukę Mžš. ūryti; apūryti; išūryti; nuūryti; paūryti; užūryti … Dictionary of the Lithuanian Language
išūrioti — išū̃rioti tr. 1. KŽ, Ds išversti, išgriauti, išardyti: Vaikai belaipiodami išūriojo šieną Š. Nedūkuok, lentas išūriosi! Šmn. Štiš! Išūriojot eželę! rš. | refl. KŽ: Išsiūriojo iš po virdies šienas Š. 2. Krs, Sld išbarti, išūdyti: Išūriojo išdirbo … Dictionary of the Lithuanian Language
nuūryti — nuū̃ryti tr. barant nukamuoti: Nuū̃rytas vaikelis Grž. ūryti; apūryti; išūryti; nuūryti; paūryti; užūryti … Dictionary of the Lithuanian Language
paūryti — paū̃ryti tr. kiek pabarti: Kad paūrija parėjęs! Všk. ūryti; apūryti; išūryti; nuūryti; paūryti; užūryti … Dictionary of the Lithuanian Language
užūryti — užū̃ryti 1. tr. Ėr užuiti, užengti: Visiškum tą piemenėlį užū̃rijo Grž. Ir užūrijo namie tą mergaitę Mžš. 2. refl. Alk užsirūstinti, užpykti, užsispirti: Kitas tai, ka tik kiek, tuo užsiūrija, tai jau neperginsi Plv. ūryti; apūryti; išūryti; … Dictionary of the Lithuanian Language
ūryti — ū̃ryti, ija ( yja), ijo ( yjo) Rtr, BŽ33, NdŽ, FrnW, DŽ1, KŽ, ūryti 1. tr. Ps, Grz nuolat įkyriai barti, ūdyti: Kasdien ūrija, ir kasdien tas pats Paį. Jis ū̃rija i ū̃rija mane rytą vakarą Jnš. Ją vis ū̃rijo ū̃rijo, ir išėjo iš galvos Ėr. Jų… … Dictionary of the Lithuanian Language
